Darbo vietoje siūlomos maisto naudos yra svarbus veiksnys didinant darbuotojų lojalumą ir bendruomeniškumo jausmą. Didžioji dauguma darbuotojų Lietuvoje (apie 86 proc.) teigia, kad nemokamas maitinimas darbovietėje padidintų jų pasitenkinimą darbu. Taip pat apie 79 proc. darbuotojų pritaria, kad su maistu susijusios naudos biure yra svarbi pasitenkinimo darbu dedamoji dalis, rodo technologijų bendrovės „Wolt“ užsakymu atlikta apklausa.
Hibridinis darbas vis daugiau įmonių tampa nauja kasdienybe, todėl net mažiausi darbdavių dėmesio gestai įgyja didesnę reikšmę. Į tai ypač verta atkreipti dėmesį bendrovėms, ieškančioms būdų motyvuoti darbuotojus dirbti biure. Tyrimas rodo, kad daugiau nei pusė darbuotojų (57 proc.) dirba biure, kone kas trečias respondentas dirba hibridiniu būdu, o 13 proc. dirba nuotoliu.
Naujausi rezultatai atskleidžia, kad maistas yra svarbus aktyvesnio darbuotojų įsitraukimo veiksnys visose Baltijos šalyse – darbuotojai tai priima ir kaip pragmatinį sprendimą, ir kaip darbdavio dėmesio išraišką.
„Bendras Lietuvos gyventojų pasitenkinimas darbu, kaip ir kitose Baltijos šalyse, yra sąlyginai aukštas, tačiau kai kurie privalumai mūsų šalies darbovietėse dar nėra itin paplitę. Pavyzdžiui, su maitinimu susijusios naudos galėtų būti laikomos veiksmingu būdu didinti darbuotojų pasitenkinimą nedidinant su atlyginimų kėlimu susijusių kaštų. Rūpestis darbuotojų maitinimu – tvarus būdas parodyti dėmesį ir stiprinti jų lojalumą“, – sako „Wolt“ generalinis direktorius Baltijos šalyse Mantas Lomsargis.
Apklausos rezultatai atskleidžia bendražmogišką tiesą – labiausiai mėgaujamasi akimirkomis, kurios į įtemptą darbo dieną įneša komforto ir šilumos. Maistas yra vienas iš veiksmingų būdų sukurti tokią atmosferą darbo vietoje. Šiuo metu plačiausiai Lietuvos darbovietėse paplitusi praktika – vaišinti darbuotojus užkandžiais, vaisiais ar gėrimais. Tokias maisto naudas darbo vietoje gauna daugiau nei kas antras apklaustasis. Taip pat nemaža dalis respondentų (39 proc.) darbe gauna su maistu susijusias dovanas ir sezoninius paketus.
Nors pietų laikas dažnai yra geras būdas komandoms megzti stipresnius tarpusavio ryšius, pietumis darbo vietoje vaišinami tik apie 17 proc. apklaustųjų visoje Lietuvoje – tai yra mažiau nei Baltijos šalių vidurkis (22 proc.).
„Mūsų užsakymu atlikta apklausa parodė, kad vos vienas iš dešimties respondentų darbe gauna maisto kuponus ar pristatomus pietus. Taigi, nors kai kurios įmonės Lietuvoje jau stengiasi darbuotojų privalumų krepšelį papildyti maitinimu darbo vietoje, tačiau tokia praktika vis dar yra išskirtinė“, – teigia M. Lomsargis.
Neformalus bendravimas pietaujant yra laiko patikrintas būdas suartinti žmones, ypač kai bendri susitikimai biure dėl nuotolinio darbo tampa retesni. Tačiau beveik kas antras respondentas (apie 46 proc.) nežino apie maisto pristatymo į darbovietę platformų galimybes. Trečdalis apie tai žino, tačiau teigia, kad jų darbdavys tokios naudos dar nesiūlo. Tuo metu iš jau pietus į biurą užsakančių darboviečių, net 42 proc. siūlo konkrečiai „Wolt for Work“ paslaugą – šis rodiklis Lietuvoje ženkliai aukštesnis nei kitose Baltijos šalyse.
Nors darbuotojams Lietuvoje maitinimas darbovietėje nėra itin svarbus kriterijus – šiek tiek svarbiu jį laiko beveik 2 iš 3 dirbančiųjų, o labai svarbiu – apie 18 proc., didesnės dalies respondentų požiūriu maitinimas darbe būtų vertinamas praktiniais (laiko ir išlaidų taupymo) sumetimais. Kita dalis atsakė, kad tai jiems būtų svarbus darbdavio dėmesingumo gestas – maždaug kas ketvirtas apklaustasis, gaudamas maitinimą darbe, jaustųsi labiau vertinamas, o maždaug 1 iš 6 sako, kad maitinimas darbo vietoje kuria bendruomeniškumo jausmą ir gerina kasdienę darbo patirtį.
„Maitinimas darbe – tai ne tik galimybė sutaupyti laiko ir pinigų, bet ir jausmas, kad darbdavys rūpinasi savo darbuotojais. Bendri pietūs ar net simboliniai užkandžiai kuria bendruomenės dvasią ir gerina kasdienybę darbe“, – sako M. Lomsargis.
Tyrimą 2025 m. atliko „Norstat“ bendrovės „Wolt“ užsakymu, apklausdama 1500 darbuotojų Baltijos šalyse (po 500 kiekvienoje šalyje) įvairaus dydžio ir skirtingų pramonės šakų įmonėse. 38 procentai apklaustų respondentų iš Lietuvos dirba labai mažose ir mažose įmonėse (1–50 darbuotojų), 29 proc. – vidutinėse įmonėse (51–200 darbuotojų) ir 32 proc. – didelėse įmonėse (250 ir daugiau darbuotojų). Apklausoje dalyvavo biurų, gamybos, mažmeninės prekybos ir paslaugų sektoriuje dirbantys asmenys. Siekiant užtikrinti objektyvų darbuotojų patirties vertinimą, iš imties buvo pašalinti personalo specialistai.
„Wolt“ – Helsinkyje įsikūrusi technologijų bendrovė, kurios misija – suteikti džiaugsmą, paprastumą ir papildomas pajamas norintiems papildomai užsidirbti. „Wolt“ vysto vietinės prekybos platformą, sujungiančią žmones, norinčius užsisakyti maistą ar kitas prekes bei produktus, su tais, kurie nori juos parduoti ir pristatyti. „Wolt“ buvo įkurta 2014 m., o 2022 m. susijungė su „DoorDash“. Šiandien bendrovė veikia daugiau nei 30-yje šalių, iš kurių 28-iose naudoja „Wolt“ produktą ir prekės ženklą.
About Wolt
„Wolt“ yra Helsinkyje įsikūrusi technologijų bendrovė, valdanti internetinę platformą, skirtą vartotojams, prekybininkams ir kurjeriams. Ji sujungia, norinčius užsisakyti maisto ar kitų prekių, su tais, kurie nori jas parduoti ar pristatyti. Tam „Wolt“ kuria ir vysto įvairias technologijas – nuo logistikos iki mažmeninės prekybos programinės įrangos ir finansinių sprendimų. Taip pat įmonė valdo savo maisto prekių parduotuves „Wolt Market“. Šalia pagrindinių paslaugų „Wolt“ savo klientams siūlo ir „Wolt+“ (prenumeratos paslauga klientams), „Wolt at Work“ (maitinimo lengvatos ir pristatymas į biurą įmonėms), „Wolt Drive“ (greitas paskutinės mylios pristatymas prekybininkams) ir „Wolt Self-Delivery“ (paslauga prekybininkams partneriams, turintiems savo kurjerius). „Wolt“ savo veikla siekia gerinti gyvenimą miestuose, įgalinant ir auginant vietos bendruomenes. Įmonė buvo įkurta 2014 m., o 2022 m. suvienijo jėgas su „DoorDash“.